Gauti dividendai yra įskaičiuoti į realizavimo vertę
Industrija: baldų ir jų dalių gamyba
Investuota: 5,4 mln. € (1992)
Realizavimo vertė: 60,4 mln. € (2014)
Pinigų daugiklis: 11.2 x
IRR: 27,8 %
Sužinokite daugiau
Industrija: viešbučių verslas
Investuota: 4,3 mln. € (1995)
Realizavimo vertė: 22,4 mln. € (2008)
Pinigų daugiklis: 5.1 x
IRR: 35 %
Industrija: generinių vaistų gamyba
Investuota: 58,1 mln. € (2004)
Realizavimo vertė: 123,9 mln. € (2011)
Pinigų daugiklis: 2.1 x
IRR: 21,3 %
Industrija: kelių ir tiltų statyba
Investuota: 7,2 mln. € (2005)
Realizavimo vertė: 30,4 mln. € (2014)
Pinigų daugiklis: 4.2 x
IRR: 34,1 %
Sužinokite daugiau
Industrija: finansai ir investicijos
Investuota: 14,9 mln. € (1998)
Realizavimo vertė: 21,5 mln. € (2009)
Pinigų daugiklis: 1,4 x
IRR: 22,6 %
Sužinokite daugiau
Industrija: investicinė bankininkystė
Investuota: 4,3 mln. € (2014)
Realizavimo vertė: 6,1 mln. € (2015)
Pinigų daugiklis: 1,4 x
IRR: 84,6 %
Sužinokite daugiau
Veikla: pastatų priežiūros paslaugos
Investuota: 2,4 mln. eurų (2004)
Parduota: 12,9 mln. eurų (2022)
Pinigų daugiklis: 5,3x
IRR: 27 %
Sužinokite daugiau
Industrija: medienos drožlių plokščių gamyba
Investuota: 7,6 mln. € (2005)
Realizavimo vertė: 9,6 mln. € (2014)
Sužinokite daugiau
Industrija: investavimas į nekilnojamąjį turtą
Investuota: 0,87 mln. € (2005)
Realizavimo vertė: 5,1 mln. € (2006)
Sužinokite daugiau
Industrija: investavimas į nekilnojamąjį turtą
Investuota: 0,87 mln. € (2005)
Realizavimo vertė: 5,1 mln. € (2006)
Sužinokite daugiau
Industrija: draudimo brokerių paslaugos
Investuota: 18 tūkst. € (2005)
Realizavimo vertė: 115,8 tūkst. € (2014)
Sužinokite daugiau
Industrija: medienos dirbinių gamyba
Investuota: 0,5 mln. € (2004)
Realizavimo vertė: 0,9 mln. € (2005)
Sužinokite daugiau
Industrija: žemės ūkio produktų gamyba ir investicijos į žemės ūkio paskirties žemę
Investuota: 1,2 mln. € (2003)
Realizavimo vertė: 1,6 mln. € (2010)
Sužinokite daugiau
Industrija: projektavimas ir konsultacijos
Investuota: 0,7 mln. € (2001)
Realizavimo vertė: 5,1 mln. € (2008)
Sužinokite daugiau
Industrija: saldainių ir karamelės gamyba
Investuota: 1,3 mln. € (2001)
Realizavimo vertė: 2,2 mln. € (2006)
Sužinokite daugiau
Industrija: metalo apdirbimas
Investuota: 0,6 mln. € (1994)
Realizavimo vertė: 1,2 mln. € (2012)
Sužinokite daugiau
Industrija: didmeninė prekyba cheminėmis medžiagomis
Investuota: 0,09 mln. € (1992)
Realizavimo vertė: 1,09 mln. € (2004)
Sužinokite daugiau
Industrija: minkštų baldų gamyba
Investuota: 0,1 mln. € (1992)
Realizavimo vertė: 0.6 mln. € (2000)
Sužinokite daugiau
Industrija: metalo dirbinių gamyba
Investuota: 0,3 mln. € (1992)
Realizavimo vertė: 1,25 mln. € (1998)
Sužinokite daugiauIndustrija: minkštų medienos plaušų plokščių ir lipdytų pluoštinių pakuočių gamyba
Investuota: 1 mln. € (1992)
Realizavimo vertė: 4,9 mln. € (1998)
Sužinokite daugiau
„Invalda“ valdė bendrovių „Visagino duona“, „Birštono mineraliniai vandenys“, „Kėdainių biochemija“, „Vilniaus paukštynas“, „Žagarės žirgynas“, „Naujieji Verkiai“, „Grigiškės“, „Liejiniai“, „Jonavos agroservisas“, „Sirijus“, „Lietkabelis“, „Vilniaus Vingis“, „Klijai“, „Rudalita“, „Senasis Merkurijus“, „Melioservisas“, „Galinčius“, „Veruga“, „Medisteka“, „Epušis“, „Staduva“, „Vilbalda“, „Kelio ženklai“ ir kitų įmonių akcijų paketus.
Naujausia informacija apie AB „Invalda INVL“ akcijų kainą skelbiama čia. Prieš priimdami sprendimą investuoti, turėtumėte individualiai arba su investicijų konsultantų pagalba įvertinti investicijos tinkamumą, taikomus mokesčius ir visas su investicijomis susijusias rizikas. Taip pat turėtumėte atidžiai perskaityti ataskaitas ir kitus svarbius AB „Invalda INVL“ dokumentus, kuriuos galite rasti čia.
Praeities investavimo rezultatai parodo tik praėjusio laikotarpio investicinio fondo veiklos rezultatus. Buvę rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Jeigu anksčiau investicijų grąža buvo teigiama, tai nebūtinai tokia bus ateityje, nes investicijų vertė gali tiek kilti, tiek kristi.
Visa pateikta informacija yra reklaminio pobūdžio ir negali būti vertinama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas pirkti, parduoti ar išlaikyti AB „Invalda INVL“ akcijas. Čia pateikta informacija negali būti jokios vėliau sudarytos sutarties pagrindas.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 2014 m.
Industrija: Baldų gamyba
Investuota: 5,2 mln. EUR (nuo 1992 m.)
Gauta dividendų: 22,9 mln. EUR
Pasitraukimo metu uždirbta: 37,1 mln. EUR
Pirmą kartą „Invalda INVL“ į „Vilniaus baldus“ investavo per privatizavimo procesą 1992 m. Tai yra viena pirmųjų „Invaldos“ investicijų. Kontrolinis „Vilniaus baldų“ akcijų paketas įsigytas 1995 metais. 2013 metais buvo paskelbtas papildomų akcijų įsigijimo konkursas ir tokiu būdu dar labiau didintos investicijos į šią bendrovę.
Įmonėje buvo suformuota profesionali ir nepriklausoma vadovų komanda, kuri sėkmingai įgyvendino reikiamus pokyčius ir užtikrino tolesnę plėtrą. „Vilniaus baldai“ daug dėmesio skyrė gamybos efektyvumo didinimui ir gaminamos produkcijos kokybės gerinimui, o tai leido nuolat augti ir plėstis. 2005 m. „Vilniaus baldai“ užbaigė 11,6 mln. eurų vertės investiciją į naują gamybos padalinį tokiu būdu ženkliai padidindami gamybinius pajėgumus. 2011 m. bendrovės pardavimai siekė 68,9 mln. eurų.
2005 m. „Vilniaus baldai“ įsigijo „Girių bizono“ 25 % akcijų paketą. Pastaroji įmonė, pasinaudojusi ES parama, skolintomis ir nuosavomis lėšomis (iš viso daugiau nei 57,9 mln. eurų), 2007 m. atidarė naują medžio drožlių plokščių gamyklą. 2008 m. „Girių bizonas“ buvo parduotas Švedijos koncernui IKEA, kuris yra pagrindinis „Vilniaus baldų“ produkcijos pirkėjas. „Vilniaus baldai“ už 25 % „Girių bizono“ akcijų gavo 9,24 mln. eurų. Iš šio sandorio uždirbta beveik 1,74 mln. eurų pelno.
„Invaldos“ pasitraukimo metu „Vilniaus baldai“ buvo pirmaujanti baldų iš medžio drožlių plokščių gamintoja, naudojanti moderniausią korio šerdžių technologiją. Šiuolaikiniai gamybos procesai ir nuolatinis efektyvumo didinimas leido bendrovei pasiekti vieną didžiausių grąžos rodiklių regione tarp bendrovių, kurios specializuojasi baldų kontraktinėje gamyboje. Be to, pagal pardavimus vienam darbuotojui „Vilniaus baldai“ buvo viena efektyviausių įmonių regione.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 2008 m.
Industrija: viešbučių valdymas
Investuota: 4,3 mln. EUR (nuo 1995 m.)
Gauta dividendų: 2,5 mln. EUR (gauti dividendai ir išmokos, susijusios su įstatinio kapitalo sumažinimu)
Pasitraukimo metu uždirbta: 19,8 mln. EUR
„Valmeda“ įkūrimas 1995 m. bei 2000 m. pradėtas statyti „Holiday Inn Vilnius“ viešbutis buvo „Invalda“ grupės valdomo viešbučių verslo pradžia. „Invalda“ subūrė viešbučių vadovų komandą ir pasirašė sutartį su „Six Continents“ (dabar – „InterContinental Hotels Group“) dėl „Holiday Inn“ viešbučio fransižės. Be to, investicinis fondas „Baltic American Enterprise Fund“ (BALAEF) buvo pritrauktas kaip svarbus finansinis investuotojas. 2003 m. „Invalda“ grupė iš BALAEF įsigijo 33 % „Valmedos“ akcijų paketą.
2004 m. „Valmeda” įsigijo ekonominės klasės viešbutį „Ecotel Vilnius“. 2008 m. pradžioje „Valmedos“ akcijos buvo parduotos Londone įsikūrusiai turto valdymo bendrovei „Triangle Group“ už 19,8 mln. eurų, kai įmonės vertė siekė 25 mln. eurų.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 2011 m.
Industrija: generinių vaistų gamyba
Investuota: 43,8 mln. EUR (nuo 2003 m.)
Gauta dividendų: 2,5 mln. EUR
Pasitraukimo metu uždirbta: 121,4 mln. EUR
2003 m. su „Invalda“ susijusi įmonė (nuo 2004 m. – „Invalda“ tiesiogiai) investavo į nedidelį Lietuvos generinių vaistų gamintoją „Sanitą“. Dėl pertvarkų valdyme, geros gamybos praktikos (GMP) sertifikato ir įmonių Slovakijoje bei Lenkijoje prisijungimo, „Sanitas“ išaugo beveik 10 kartų ir tapo reikšmingu žaidėju Vidurio ir Rytų Europos rinkoje. 2011 m. rugpjūtį „Sanitą“ įsigijo Kanados farmacijos milžinė „Valeant Pharmaceuticals International“. „Sanito“ verslo vertė šiame sandoryje siekė 365 mln. eurų. Be to, „Sanito“ pardavimas yra didžiausias 2011 m. Baltijos šalyse ir vienas sėkmingiausių visų laikų „Invaldos“ sandorių.
2003 m. kovą „Invaldos“ grupė bendradarbiaudama su „Baltijos finansų vystymo grupe“ (dabar „Baltvesta“), lygiomis dalimis už 4,7 mln. eurų įsigijo 72 % didžiausio Lietuvos vaistų gamintojo „Sanito“ akcijų. Vėliau akcijų paketas buvo palaipsniui didinamas ir smulkieji „Sanito“ investuotojai atgavo didžiąją dalį savo investicijų.
Restruktūrizavęs įmonės valdymą ir gavęs GMP sertifikatą, „Sanitas“ toliau plėtė savo veiklą tiek organiškai, tiek įsigijimų būdu.
2004 m. gegužę „Sanitas“ įsigijo kito Lietuvos vaistų gamintojo „Endokrininiai preparatai“ akcijų. 2005 m. pavasarį pastarosios įmonės teritorijoje buvo pradėtas naujos modernios vaistų gamyklos statybos projektas, kuris buvo užbaigtas 2008 m.
2005 m. liepą „Sanitas“ iš „Sanofi-Aventis“ įsigijo generinių vaistų gamintoją „Hoechst-Biotika“, įsteigtą mažame Martino miestelyje, Slovakijoje. Tatrų kalnų papėdėje veikianti farmacijos gamykla turėjo pačią moderniausią įrangą. Pati gamykla buvo įkurta 1992 m. Gamybos pajėgumai tuo metu siekė daugiau nei 80 mln. ampulių, 500 mln. tablečių ir apie 122 tonas tepalų, todėl fabrikas galėjo užsiimti ir kontraktine vaistų gamyba. „Hoechst-Biotika“ įsigijimo sandoris už 12,7 mln. eurų buvo pirmasis „Sanitas“ įsigijimas užsienyje.
2006 m. „Sanitas“ iš Lenkijos valstybės ir privačių investuotojų įsigijo Lenkijos generinių vaistų gamintoją „Jelfa“ už 161 mln. eurų, o tai leido valdyti 100 % įsigytos įmonės įstatinio kapitalo. Dėl „Jeffa“ įsigijimo ir siekdamas pritraukti papildomų finansavimo išteklių, „Sanitas“ inicijavo naują akcijų emisiją. Naujai išleistas akcijas įsigijo „Invalda“ – pagrindinis „Sanito“ akcininkas, bendradarbiaudamas su keletu kitų fizinių asmenų. Dėl šių sandorių „Sanito“ akcininkais tapo kai kurie pasaulyje žinomi investiciniai fondai, tokie kaip „Amber Trust II“ ir „Citigroup Venture Capital International“. „Sanito“ grupės produktų portfelį papildė daugiau nei 100 naujų produktų. Didžioji „Jeffa“ produkcijos dalis buvo parduodama Lenkijoje, kita dalis – Rusijoje, Ukrainoje, Baltijos šalyse, Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.
2008 m. gruodžio 23 d. per dukterinę įmonę „Jelfa“ didžiausias Lietuvos generinių vaistų gamintojas „Sanitas“ įsigijo 100 % Gdanske, Lenkijoje veikiančios farmacinių tepalų gamintojos „Homeofarm“ akcijų. Sandorio vertė siekė 2,7 mln. eurų.
2010 m. liepą „Sanitas“ užbaigė kontraktinę vaistų gamybos veiklą vykdančios „HBM Pharma“ (prieš tai – „Hoechst-Biotika“) pardavimo sandorį. Bendra sandorio vertė – 13,2 mln. eurų. Po sandorio „Sanito“ grupė daugiausia dėmesio skyrė savos produkcijos pardavimui.
2003 m., kai „Invalda“ investavo į „Sanitą“, generinių vaistų gamintojo pardavimai siekė apie 8,9 mln. eurų. Po įmonių įsigijimo ir organinio augimo pardavimai išaugo iki maždaug 98,3 mln. eurų 2010 m.
„Invalda“ ir kiti „Sanito“ akcininkai, kartu valdantys 87,2 % akcijų, 2011 m. gegužės 23 d. pasirašė galutinę visų jiems priklausančių „Sanito“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su „Valeant Pharmaceuticals International, Inc.“ („Valeant“). Pagal sutartį „Invalda“ pardavė 26,5 % „Sanito“ akcijų už 83 mln. eurų, arba po 10,06 euro už akciją.
Atsižvelgiant į 2008 m. spalio 24 d. pasirašytoje sutartyje (dėl 20,3 % „Sanito“ įstatinio kapitalo pardavimo) numatytą akcijų kainos koregavimo mechanizmą, bendra „Invaldos“ parduotų „Sanito“ akcijų vertė siekia 91,4 mln. eurų.
Preliminarus grynasis pelnas iš šios investicijos atskirose „Invaldos“ finansinėse ataskaitose siekia beveik 59,3 mln. eurų, o konsoliduotose finansinėse ataskaitose – 53,8 mln. eurų.
Iš sandorio uždirbo ir kiti stambūs finansiniai investuotojai, mažieji akcininkai gavo galimybę parduoti savo akcijas už patrauklią kainą, „Sanito“ vadovybė, kuri buvo motyvuojama akcijų opcionų programos būdu, gavo atlygį už pasiektus rezultatus.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 2014 m.
Industrija: kelių ir tiltų statyba
Investuota: 7,2 mln. EUR (nuo 2005 m.)
Pasitraukimo metu uždirbta: 30,4 mln. EUR
2005 m. pabaigoje „Invalda“ kartu su partneriais įsigijo vieną didžiausių Lietuvoje kelių tiesimo įmonių „Kauno tiltai“. Po įsigijimo Lietuvoje bendrovė pasirinko plėtros strategiją didesnėje Lenkijos rinkoje. Dėl daugelio įsigijimų ir organinio augimo per ateinančius penkerius metus kelių tiesimo įmonių grupės pajamos išaugo nuo 45,6 mln. eurų 2005 m. iki daugiau nei 365 mln. eurų 2010 m. Kitų metų balandį „Tiltra“ (buvęs įmonės pavadinimas „Trakcja Polska“) įsigijo „Tiltros“ grupę ir „Kauno tiltus“ už 777 mln. zlotų. Buvę „Tiltros“ grupės akcininkai realizavo dalį savo investicijų ir tapo mažaisiais „Trakcja-Tiltra“ akcininkais. Iš šio sandorio uždirbo ir pagrindiniai „Tiltros” grupės akcininkai bei vadovybė.
2005 m. gruodį „Invalda“, bendradarbiaudama su partneriais („Vilniaus prekybos“ grupe ir privačiais asmenimis, vėliau tapusiais kelių tiesimo verslo vadovais), sandorio įvykdymui įkūrė bendrovę „Kelesta“, kuri įsigijo „Kauno tiltus“ – vieną didžiausių kelių tiesėjų Lietuvoje. „Kauno tiltai“ įsigijimų būdu ir vidinės organinės plėtros būdu greitai tapo Lietuvos kelių ir tiltų statybos sektoriaus lyderiu ir išplėtė veiklą Lenkijoje.
2007 m. rugpjūtį bendrovė perėmė Vievyje veikiančios kelių tiesimo įmonės „Kelda“ kontrolę. 2007 m. spalį „Kauno tiltai“ įsigijo 50 % Lenkijoje veikiančio konsorciumo „Tiltra“ akcijų tokiu būdu padidindami savo akcijų paketą iki 100 %.
Plėsdamas savo veiklą Lenkijoje, konsorciumas „Tiltra“ įsigijo PEUiM – Balstogės regione veikiančią įmonę. Savo ruožtu PEUiM įsigijo kelių čerpių gamintoją „Brux“ ir inžinerinių tinklų bendrovę „Dalba“. 2008 m. birželio mėn. buvo įkurta „Tiltros“ grupė, kuri iš „Kauno tiltų“ perėmė koordinavimo funkcijas. 2009 m. birželio mėn. „Tiltros“ grupė per „Silentio Investments“ („Tiltros“ grupė valdė 77 % šios bendrovės akcijų paketą) įsigijo Lenkijos kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrovę „Poldim“, veikiančią pietiniuose šalies regionuose. 2010 m. liepos mėn. „Poldim“ akcijų paketas buvo padidintas iki 100 %.
2010 m. kelių tiesimo ir tiltų statybos sektoriaus, įskaitant „Poldim“, gautos pajamos viršijo 365 mln. Tuo tarpu 2005 m. pajamos iš šios veiklos sektoriaus siekė vos 45,6 mln. eurų.
AB „Invalda“ valdė 43,7 % „Kauno tiltų“ ir 44,8 % „Tiltros“ grupės akcijų. 2011 m. balandžio 19 d. Lenkijos vertybinių popierių biržoje listinguojama geležinkelių infrastruktūros statybos rinkos lyderė „Trakcja-Tiltra“ (ankstesnis įmonės pavadinimas „Trakcja Polska“) įsigijo „Invaldos“ grupei priklausiusias „Tiltros“ grupės ir „Kauno tiltų“ akcijas už 314,1 mln. zlotų (79,5 mln. eurų). Tuo pačiu metu „Invalda“ įsigijo 12,5 % „Trakcja-Tiltra“ akcijų už 119,8 mln. zlotų (30,3 mln. eurų), nominalios vertės „Trakcja-Tiltra“ obligacijų su 7 % metiniu kuponu (buvo išpirktos 2013–2014 m.). Likusius 62 mln. zlotų (15,2 mln. eurų) „Invalda“ gavo grynaisiais. Įvertinus įsigytų finansinių priemonių pardavimo kainą, valiutos kursą ir su sandoriu susijusias išlaidas, galutinė už sandorį gauta suma – 30,4 mln. eurų.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 2009 m.
Industrija: finansai ir investicijos
Investuota: 14,9 mln. EUR (nuo 1998 m.)
Gauta dividendų: 7,7 mln. EUR
Pasitraukimo metu uždirbta: 13,8 mln. EUR
1998 m. „Invalda“ įžengė į finansų sektorių, įsigijusi tuo metu nedidelę finansų maklerio įmonę „Finasta“, kurioje dirbo 10 darbuotojų, o metinė apyvarta siekė 1,1 mln. eurų. Per kelerius ateinančius metus „Finasta“ nuosekliai plėtė investicinių paslaugų spektrą, įsigijo keletą mažesnių finansų sektoriuje veikiančių įmonių: „Mifonda“, „Apyvarta“, „Klaipėdos vertybiniai popieriai“, „Finansų spektras“, „Sinkus“ ir tapo pagrindine nebankine finansų maklerio įmone Lietuvoje.
2003 m., prasidėjus finansų sistemos reformai, „Invalda“ įkūrė turto valdymo įmonę „Finasta investicijų valdymas“, kuri per artimiausius kelerius metus tapo lydere pagal investicinių fondų dalyvių skaičių. Vykdant rinkos konsolidaciją, buvo įsigyti du pensijų fondai – „Medicinos banko investicijų valdymas“ ir „PZU gyvybės draudimas“.
Plėsdama veiklą, „Finasta“ nusprendė siekti banko veiklos licencijos. Investicines ir privačios bankininkystės paslaugas teikiantis bankas „Finasta“ buvo įkurtas 2008 m. Tai buvo pirmasis lietuviško kapitalo bankas, įsteigtas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Be to, įmonė plėtė savo veiklą Latvijos ir Ukrainos rinkose (iš jų bendrovė pasitraukė atsižvelgdama į situacijos Ukrainoje pokyčius), o 2009 m. visas verslas buvo parduotas pelningai.
2009 m. „Finastos“ grupė buvo parduota „Snoro“ banko grupei už 13,25 mln. eurų.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 2015 m. liepa
Industrija: investicinė bankininkystė
Investuota: 4,3 mln. EUR (nuo 2014 m.)
Pasitraukimo metu uždirbta: 6,1 mln. EUR
2014 m. gruodžio 2 d. „Invalda INVL“ įsigijo 78,28 % tiek banko „Finasta“, tiek finansų maklerio įmonės (FMĮ) „Finasta“ akcijų. 2015 m. pradžioje „Invalda INVL“ padidino savo valdomą banko „Finasta“ ir FBC „Finasta“ akcijų paketą iki beveik 100 %, taip pat įsigijo Lietuvoje ir Latvijoje veikiančias turto valdymo įmones „Finasta Asset Management“. „Finasta Asset Management“ bendrovės dabar priklauso „Invalda INVL“ ir yra jos pagrindinės veiklos turto valdymo dalis.
Norėdamos tapti konkurencingomis klasikinės bankininkystės segmente, įmonės turi įgyti mastą, todėl bankines operacijas nuspręsta integruoti į AB „Šiaulių banką“, kurio akcijos listinguojamos „Nasdaq Vilnius“ biržoje. Tiek banko „Finasta“, tiek finansų maklerio įmonės „Finasta“ akcijos buvo perleistos Šiaulių bankui, o už tai „Invalda INVL“ įgijo naują Šiaulių banko akcijų emisiją už 6,19 mln. eurų ir valdys 6,79 % „Šiaulių banko“ akcinio kapitalo.
Pardavimo data: 2022 m.
Įmonės veikla: pastatų priežiūros paslaugos
Investuota: nuo 2004 m. – 2,4 mln. eurų
Gauti dividendai: 4,5 mln. eurų
Pardavimo suma: 8,4 mln. eurų
„Inservis“ įkurtas 2004 m. kaip antrinė „Invaldos“ bendrovė, teikusi pastatų priežiūros paslaugas grupės įmonėms, turinčioms nekilnojamojo turto (NT). Ilgainiui buvo nuspręsta plėstis ir paslaugas teikti ne tik grupės viduje, bet ir išorės klientams. Plėtra vyko tiek organiškai, tiek per įsigijimus. Be turimų kompetencijų komercinio turto priežiūroje buvo pradėtos teikti gyvenamojo sektoriaus NT priežiūros paslaugos.
2010 m. per privatizavimą buvo įsigytas UAB „Priemiestis“, prižiūrintis Naujosios Vilnios mikrorajono daugiabučius. Tai buvo pirmas didesnis plėtros etapas įeinant į gyvenamojo sektoriaus daugiabučių priežiūrą. Veikla įmonėje buvo optimizuojama fokusuojantis į pagrindinį verslą. „Priemiestis“ turėjo turgavietę Naujoje Vilnioje. Nuo įmonės pastaroji veikla buvo atskirta įkuriant naują UAB „Naujosios Vilnios turgavietė“. 2015 m. atskirta bendrovė buvo sėkmingai parduota, susigrąžinant dalį investicijų. Bendrovės turimas NT taip pat sėkmingai buvo parduotas LIDL bendrovei, taip susigrąžinant visas investicijas į UAB „Priemiestis“ ir pasiliekant veikiantį verslą.
2011 m. per privatizavimą buvo įsigyta UAB „Jurita“, prižiūrinti daugiabučius Vilniaus Justiniškių mikrorajone. Šiuo įsigijimu grupė toliau siekė plėstis ir stiprinti savo pozicijas gyvenamojo sektoriaus priežiūros srityje. Vystant įmonės veiklą buvo atsisakyta perteklinio turto, taip susigrąžinant dalį investicijų ir optimizuojant veiklą. Ši įmonė turėjo saugomą automobilių aikštelę, kuri taip pat buvo atskirta nuo įmonės ir parduota LIDL. Ilgainiui visas įmonės turėtas NT buvo parduotas.
Kartu su gyvenamojo sektoriaus plėtra įmonė organiškai plėtėsi ir komercinio NT priežiūros srityje. Įmonės tikslas buvo savo paslaugomis padengti visą Lietuvą – dėl to įmonė turėjo filialus visuose pagrindiniuose miestuose ( Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). Tai leido dalyvauti dideliuose priežiūros konkursuose ir pasirašyti sutartis su klientais, kurie savo NT turėjo visoje Lietuvoje.
Po plėtros Lietuvoje sekė kitas žingsnis – 2017 m. buvo įkurta SIA „Inservis“ ir paslaugos pradėtos teikti Rygoje.
„Invaldos“ pasitraukimo metu įmonės bendras prižiūrimas plotas viršijo 2,4 mln. kv.metrų, o prižiūrimas gyvenamųjų patalpų plotas buvo arti 740 tūkst. kv. m. „Inservis“ turėjo įdiegęs ISO 9001, ISO 14001 ir BS OHSAS 18001 standartus, buvo įgijęs visas reikalingas licencijas bei sertifikatus, reikalingus įmonės veiklai. Grupės apyvarta 2021 m. sudarė 9,11 mln. eurų, įmonėje dirbo 320 darbuotojų.
„Inservis“ buvo parduotas įmonių grupei „Civinity“, vykdančiai daugiafunkcinių pastatų ir daugiabučių administravimo veiklą Baltijos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje. Šis apjungimas leido „Civinity“ prižiūrimų pastatų plotą padidinti ketvirtadaliu iki 12,5 mln. kv. m., taip pat praplėsti įmonės veikimo teritoriją ir sustiprinti valymo paslaugų veiklą. Pastatus prižiūrinčios įmonės ir toliau veikia dviem skirtingais pavadinimais: „Inservis“ ir „Civinity“.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 2008 m.
Industrija: medienos drožlių plokščių gamyba
Investuota: 7,6 mln. EUR (nuo 2005 m.)
Gauta dividendų: 7,7 mln. EUR
Pasitraukimo metu uždirbta: 9,6 mln. EUR
2005 m. liepos mėn. AB „Invalda“ valdomi „Vilniaus baldai“ įsigijo naują „Girių bizono“ akcijų emisiją už 7,2 mln. eurų ir tokiu būdu įgijo 25 % „Girių bizono“ akcijų paketą. 2006 m. papildoma investicija į „Girių bizoną“ sudarė 0,4 mln. eurų.
2007 m., pasinaudodamas ES paramos lėšomis, „Girių bizonas“ atidarė naujus medienos drožlių plokščių gamybos įrengimus, kurių našumas siekė 450 tūkst. kubinių metrų per metus. Bendros investicijos į naują medžio drožlių plokščių gamyklą viršijo 58 mln. eurų. Tai yra viena didžiausių investicijų į gamybos įrenginius Lietuvoje.
2008 m. pabaigoje „Girių bizonas“ buvo parduotas Švedijos koncernui IKEA, šiuo metu pagrindiniam „Vilniaus baldų“ produkcijos pirkėjui. 25 proc. „Girių bizono“ akcijų pardavimo sandoris „Vilniaus baldams“ atnešė 9,6 mln. eurų.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 2006 m.
Industrija: investavimas į nekilnojamąjį turtą
Investuota: 0,87 mln. EUR (nuo 2005 m.)
Pasitraukimo metu uždirbta: 6,1 mln. EUR
2005 m. „Invaldos“ grupė įsigijo 100 proc. UAB „Apželdinimo“ akcijų už 0,87 mln. eurų. Svarbiausias „Apželdinimo“ turtas tuomet buvo 9 ha žemės sklypas Kaune. „Invaldos” grupė planavo apie 100.000 kvadratinių metrų ploto gyvenamųjų ir komercinių patalpų statybą. 2006 m. UAB „Apželdinimas“ akcijos buvo parduotos kitam investuotojui už 5,1 mln. eurų.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 2008 m.
Industrija: investavimas į nekilnojamąjį turtą
Investuota: 0,6 mln. EUR (nuo 2004 m.)
Pasitraukimo metu uždirbta: 2,7 mln. EUR
2004-2005 m. „Invaldos“ grupė įsigijo 100 proc. privačios bendrovės „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ akcijų, ketinant užsiimti nekilnojamojo turto projektų plėtra Vilniaus Užupio mikrorajone. Atlikus kryptingą įmonės veiklos restruktūrizavimą ir žymiai išaugus turto vertei, „Invaldos” grupė 2008 m. pasitraukė iš šios investicijos.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 2007 m.
Industrija: draudimo brokerių paslaugos
Investuota: 18 tūkst. EUR (nuo 2004 m.)
Pasitraukimo metu uždirbta: 115,8 tūkst. EUR
2004 m. „Invaldos“ grupė, siekdama plėsti savo veiklą finansinių paslaugų industrijoje, įsigijo 69,42 proc. draudimo brokerių įmonės „Voltera“ akcijų. Po kai kurių veiklos plėtros operacijų 2007 m. „Voltera“ buvo parduota jos vadovybei.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 2005 m.
Industrija: medienos dirbinių gamyba
Investuota: 0,5 mln. EUR (nuo 2004 m.)
Pasitraukimo metu uždirbta: 0,9 mln. EUR
2004 m. „Invaldos“ grupė už 0,5 mln. eurų įsigijo 73,8 proc. AB „Vilmakas“ akcijų. Įmonė užsiėmė durų ir kitų medienos gaminių gamyba. Dalis visos produkcijos – faneruotos durys buvo gaminamos pramoniniu režimu, naudojant vokišką įrangą bei technologijas. 2005 m. įmonę likvidavus „Invaldai“ buvo išmokėta 0,9 mln. eurų.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 2010 m.
Industrija: žemės ūkio produktų gamyba ir investicijos į žemės ūkio paskirties žemę
Investuota: 1,2 mln. EUR (nuo 2003 m.)
Pasitraukimo metu uždirbta: 1,6 mln. EUR
2003 m. „Invaldos“ grupė investavo į žemės ūkio investicijų bendrovę „Agrovaldymo grupė“ (vėliau pakeitusią pavadinimą į „Agrowill Group“, o dabar veikiančią kaip „AUGA group“) ir valdė 25 % akcinį paketą. Po spartaus augimo bendrovės akcijos 2008 m. buvo įtrauktos į „Nasdaq Vilnius“ biržos prekybos sąrašą. Pritraukusi apčiuopiamų išteklių savo plėtrai, „Agrowill Group“ Baltijos šalyse įvykdė keletą įsigijimo sandorių, tačiau dėl didelių neįvykdytų įsipareigojimų bendrovė pradėjo susidurti su rimtais finansiniais sunkumais. 2010 m. „Agrowill Group“ kapitalizavo dalį savo skolų, todėl „Invaldos“ akcijų dalis įmonėje sumažėjo. Tai nebeleido „Invaldai“ daryti įtakos „Agrowill Group“ valdymui. Dėl šios priežasties „Invalda“ pasitraukė iš šios investicijos, parduodama savo akcijas per biržą.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 2008 m.
Industrija: projektavimas ir konsultacijos
Investuota: 0,7 mln. EUR (nuo 2001 m.)
Gauta dividendų: 2,6 mln. EUR
Pasitraukimo metu uždirbta: 2,5 mln. EUR
UAB „Hidroprojektas“ kontrolinis akcijų paketas buvo įsigytas 2001-2002 m. iš mažųjų akcininkų už 0,7 mln. eurų. Tada įmonė buvo iš esmės restruktūrizuota, o tai apėmė esminius įmonės valdymo ir darbuotojų skatinimo sistemos pokyčius bei kitus efektyvumą skatinančius pakeitimus. Per „Hidroprojekto“ valdymo laikotarpį jo akcininkams buvo išmokėta apie 2,6 mln. eurų dividendų. 2008 m. pradžioje įmonė už 2,5 mln. eurų buvo parduota „Sweco” grupei, kuri užsiima strateginiu projektavimo ir konsultavimo verslu.
AB „Klaipėdos konditerija“
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 2006 m.
Industrija: saldainių ir karamelės gamyba
Investuota: 1,3 mln. EUR (nuo 2001 m.)
Gauta dividendų: 0,16 mln. EUR
Pasitraukimo metu uždirbta: 2 mln. EUR
2001 m. „Invalda“ už 0,7 mln. eurų įsigijo saldainių gamintojos AB „Klaipėdos konditerija“ kontrolinį akcijų paketą. Po ketverių metų už papildomą 0,6 mln. eurų investiciją „Invaldos“ akcijų paketas buvo padidintas iki 100 proc.
„Klaipėdos konditerijos“ produkcijos asortimentas apėmė daugiau nei 50 rūšių konditerijos gaminių, įmonės kasdieninė produkcija – dešimt tonų įvairių rūšių karamelinių, dražė ir želė saldainių. „Klaipėdos konditerijos“ produkcija eksportuota į Latviją, Estiją, JAV, Švediją ir Japoniją. Šios įmonės gamybinės patalpos buvo įsikūrusios uostamiesčio centre, Turgaus gatvėje, užimdamos 52 arų plotą. Išsamus ilgalaikės perspektyvos įvertinimas parodė, kad tolimesnė gamybos plėtra toje vietoje nėra tikslinga. Be to, naudojamos patalpos buvo pasenusios ir neatitiko higienos reikalavimų. Todėl „Invalda“ priėmė sprendimą perkelti „Klaipėdos konditerijos“ gamybines patalpas į pramoninį rajoną, o 0,5 ha ploto sklypą centrinėje miesto dalyje įsigijo „Invaldos“ grupė ir ten pat pradėjo komplekso, kurio bendras plotas viršija 2000 kvadratinių metrų, statybos projektą.
2006 m. pabaigoje visos AB „Klaipėdos konditerija“ akcijos buvo parduotos didžiausiai Ukrainos konditerijos gamintojai „Roshen“ už 2 mln. eurų.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 2012 m.
Industrija: metalo apdirbimas
Investuota: 0,6 mln. EUR (nuo 1994 m.)
Gauta dividendų: 0,3 mln. EUR
Pasitraukimo metu uždirbta: 1,1 mln. EUR
„Invalda“ metalo apdirbimo įmonę „Umega“ įsigijo savo veiklos pradžioje, 1994 m. Konsoliduojant „Umegą“ 2005 m. buvo prisijungta kita Utenos įmonė – „Utenos elektrotechnika“, kurios pagrindinė veikla yra elektrinių laboratorinių krosnių gamyba. 2008 m. kompanija įsigijo metalo apdirbimo įmonę „Vienybė“ ir tapo viena didžiausių Lietuvos metalo apdirbimo įmonių.
2011 m. „Umega“ pajamos siekė 19,4 mln. eurų. Bendrovės akcijų pardavimas neturėjo įtakos „Invaldos“ nekonsoliduotoms 2012 m. pirmojo ketvirčio finansinėms ataskaitoms. Konsoliduotose ataskaitose užfiksuotas 0,6 mln. eurų pelnas.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 2004 m.
Industrija: didmeninė prekyba cheminėmis medžiagomis
Investuota: 0,09 mln. EUR (nuo 1992 m.)
Gauta dividendų: 0,48 mln. EUR
Pasitraukimo metu uždirbta: 0,6 mln. EUR
1972 m. įkurta įmonė užsiėmė didmenine prekyba dažais, lakais, chemikalais, plastiko dirbiniais, guma ir asbesto mišiniais. 1992 m. „Invalda“ įsigijo AB „Chemija“ akcijų už 0,07 mln. eurų, o 1998-2003 m., sumokėjusi papildomą 0,02 mln. eurų įnašą, savo akcijų dalį padidino iki 47 proc. 2004 m. „Invalda“ už 0,6 mln. eurų pardavė visas valdomas „Chemijos“ akcijas kompanijai AB „Trevesta“, kuri dėl šio įsigijimo padidino savo akcijų paketą iki 99,97 proc.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 2000 m.
Industrija: minkštų baldų gamyba
Investuota: 0,1 mln. EUR (nuo 1992 m.)
Pasitraukimo metu uždirbta: 0,6 mln. EUR
Įmonė buvo įkurta 1889 m. kaip lentpjūvė, vėliau išaugusi į baldų gamyklą. 1992 m. „Invalda“ įsigijo kontrolinį šio baldų gamintojo akcijų paketą. Iki 1999 m. „Invalda“ padidino savo akcijų paketą bendrovėje iki 58,5 proc., o bendros investicijos į AB „Ažuolas“ akcijas siekė 0,1 mln. eurų. Vėliau „Invaldos“ iniciatyva minkštųjų baldų gamintojo „Ažuolas“ gamyklos iš centrinės vietos Šeimyniškių gatvėje buvo perkeltos į Visorių mikrorajoną Vilniuje, o buvusios baldų gamyklos vietoje buvo pastatytas modernus biurų pastatas IBC, kurio bendras biurų plotas siekė 24,6 tūkst. kvadratinių metrų. 2000 m. „Ažuolo“ akcijos buvo parduotos strateginiam investuotojui už 0,6 mln. eurų.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 1998 m.
Industrija: metalo dirbinių gamyba
Investuota: 0,3 mln. EUR (nuo 1992 m.)
Gauta dividendų: 0,05 mln. EUR
Pasitraukimo metu uždirbta: 1,2 mln. EUR
Įvairių specifikacijų laidų, vinių, metalinių tinklų ir kitų metalo dirbinių gamybą buvęs valstybinis metalo dirbinių gamintojas „Nemunas“ pradėjo dar 1952 m. Po 40 metų (1992 m.) bendrovė buvo privatizuota, kai jos kontrolinį akcijų paketą už 0,3 mln. eurų įsigijo „Invalda“. Atsižvelgiant į vykstančius rinkos geografijos pokyčius (eksporto krypčių persikėlimą į Vakarus), bendrovė taip pat turėjo pertvarkyti savo gamybos įrenginius. „Nemunas“ pradėjo plieninių vielų ir vinių gamybą pagal Vokietijos ir Didžiosios Britanijos standartus. 1998 m. „Nemuno“ akcijos už 1,2 mln. eurų buvo parduotos Latvijos bendrovei „Monald Metals“.
Galutinė išėjimo iš investicijos data: 1998 m.
Industrija: minkštų medienos plaušų plokščių ir lipdytų pluoštinių pakuočių gamyba
Investuota: 1 mln. EUR (nuo 1992 m.)
Gauta dividendų: 0,2 mln. EUR
Pasitraukimo metu uždirbta: 4,6 mln. EUR
Bendrovė buvo įkurta 1956 m., o 1992 m. „Invalda“ už 0,15 mln. eurų įsigijo 53 proc. AB „Medienos plaušas“ akcijų. Po įmonės privatizavimo pagrindine užduotimi tapo kompanijos naudojamos įrangos modernizavimas. 1997 m. „Medienos plaušui“ įteiktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimas už indėlį modernizuojant gamybą, nuolatinį darbo sąlygų gerinimą, sėkmingą produkcijos asortimento ir pardavimo rinkų plėtrą. 1998 m. AB „Invalda“ pardavė įmonės akcijas SCA grupei už 3,8 mln. eurų. Be to, 0,8 mln. eurų uždirbo ir kitas investuotojas.